Ekonomikos pagrindai verslui


Ekonomikos pagrindai verslui

Ekonomika yra socialinis mokslas. Yra mokslas, nes naudoja mosklinius tirymus paaiškinimams pagrįsti, o socialinis, kitais žodžiais, naturalus mokslas, nes tuo pačiu tyrinėja ir individų, bei visuomenės reiškinius. Ekonomika yra abibrėžiama kaip mokslas, kuris tiria sprendimą klausimui kaip sutapatinti nelimituotus norus su limituotais rekursais. Kad tai padaryti, ekonomika atsako į tris pagrindinius ekonominius klausimui: ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti?

Yra trys pagrindiniai ekonominiai 'agentai': Valstybė, įmonės, šeimos. Įmonės gamina produktus šeimoms ir valstybei. Valstybei taip pat moka mokesčius. Šeimos duoda darba valstybei ir įmonės už algą ir moka mokesčius valstybei. Valstybė teikia produktus ir paslaugas visiems. Rinka yra ryšių suma, kurioje būna apsikeičiami pinigai, darbo faktoriai ir produktai.

Mikroekonomika tiria rinka ir kiekvienos iš trijų ekonominių agentų elgesį. Makroekonomika tiria ekonomiką savo visumoje. Tai reiškia, kad tiria rinkas, ekonominių agentų elgiasį ir kt. Ekonomika ir verslas Ekonominių rodiklių dėka galima sužinoti daug dalykų apie visos šalies, apskrities, verslo šakos vagą. Tokiu būdu žinome, kad technologinis skyrius visuomet kyla į viršų, o žemdirbystėje, nors produktyvumas ir kyla, kuo toliau tuo mažiau žmonių rankų reikės žemdirbystei palaikyti. Užtat ekologiška žemdirbystė ir gyvulininkystė įgauna vis daugiau pozityvių komentarų.

Mirkoekonomika Vieni svarbiausių, lengvai aplikuojamų skyriu mikroekonomikoje yra verslo skyriaus tipai. Tai gali būti monopolija, oligopolija ir tobuloji konkurencija. Yra svarbu tai mokėti skirti prieš suprantant įmonės padėtį su kitomis įmonėmis, konkurencijos lygį, galimas strategijas konkurencijai nugalėti.

Monopolija - yra viena įmonė, kuri gamina būtent tą produktą. Konkurencija šiuo atveju neegzistuoja. Įmonė gali užsikelti kainą kiek nori, nes neturiu absoliučiai jokios konkurencijos. Perkama iš šitos įmonės arba liekama be produkto. Realiai monopolija egzistuoja tik kraštutiniais atvejais - kai būna suteikiamas patentas gaminti produktą tik vienai įmonei (Pvz. tik Apple gali gaminti iPhone). Kiti atvejai kai monopolija egzistuoja tai didelės valstybinės arba privačios įmonės, kurių instaliacijos kainuoja tiek daug, kad jokia kita įmonė negali sau to leisti (pvz. Renfe - Ispanijos traukinių transporto kompanija).

Oligopolija - yra keleta įmonių, kurios tarpusavyje kaunasi dėl visų klientų siūlydamos tą patį produktą. Pats geriausias pavizdys oligopolijai išaiškinti būtų mobiliojo ryšio komapnijos. jų būna kiekvienoje šalyje po 5-6 ir daugiau tiesiog neapsimoka jų steigti, nes savo kompanijos palydovą turėti kainuoja dešimtis milijonų.

Tobuloji konkurencija - iš tiesų ji tobula visai ne įmonėms, o visuomenei, nes joje pardavinėjami produktai beveik neduoda pelno juos parduodančioms įmonėms. Tobuloji konkurencija susidaro iš įmonių, kurios parduoda absoliučiai vienodus produktus vienoda kaina, vienoje vietoje. Tobuloji konkurencija neegzistuoja, nes joje dalyvauti tiesiog neapsimoka financiškai, nors galėtume duoti realų pavizdį, kuris iš dalies atitiktų aprašymą: turguje, ant skirtingų staliukų parduodami pomidorai daržovių skyriuje. Šis pavizdys tiktų tik jeigu jų kaina būtų tokia pati ir būtų žinoma, kad jie visi atėjo iš ten pat.

Mirkoekonomika realiame verslo pasaulyje Kaip paskutinio, tobulosios konkurencijos pavyzdžio išplėtojimą galėtume pridėti tai, kad tie turgaus pardavėjai, realiame pasaulyje, užsikelia kainas išsigalvodami pavadinimus kaip: 'kokybiški pomidorai iš Olandijos' arba 'skoningiausi pomidorai iš Ispanijos'. Galiausiai visi tie pomidorai atėjo iš Kuršėnų, tačiau melo dėka jie gali užsikelti kainas ir jau nebebūti tobulosios konkurencijos dalimi.

Apie oligopoliją galima būtų pakomentuoti sekantį dalyką: įmonės turi turėti nerašytą susitarimą nemažinti kainų. Jeigu viena, tarkim iš 5-ių įmonių, sumažintų kainą, kadangi paslaugos/produktas yra tas pats, visi klientai eitų ten kur kaina yra mažiausia.

Mobiliojo ryšio tiekėjai negali žeminti kainų, nes iškart kainas sumažins ir kiti 4 konkurentai, todėl visos 5 įmonės turės vis dar tuos pačius klientus, bet pelnas gaunamas bus mažesnis. Kalbant apie oligopoliją realiame pasaulyje galima pasakyti, kad Lietuvoje sudaryti nerašytą sutartį rodos buvo daug sunkiau, negu Ispanijoje. Lietuvoje beveik visos įmonės siūlo praktiškai nemokamus pokalbius ir nemokamas žinutes už labai nedidelį mėnesinį mokestį, tuo tarpu Ispanijoje minutė pokalbio visuose rišiuose kainuoja ne mažiau nei 15 euro centų už minutę.

Kodėl tada Lietuvoje nesudaro įmonės tos nerašytos sutarties ir neužsikelia kainos visos įmonės tuo pat metu didesniam pelnui? Nes tai nelegalu. Sudaryti tą sutartį įmonėms gali labai brangiai kainuoti. Ispanijoje Movistar, Vodafone ir Orange gavo 120 milijonų eurų baudą už tą nerašytą sutartį dėl SMS žinučių kainų. Monopolija privačiame sektoriuje yra uždrausta.

Tam tikrose įmonėse monopolija gali būti pritaikyta tik gavus specialų leidimą iš valstybės su, stipriai baudžiamu prasižengus, pasižadėjimu nepasinaudoti monopolijine situacija ir neužsikelti 'nežmoniškų' kainų.


Sukurta: 2018-12-28 13:18:05